Dictionary of the Lithuanian Language.
atpoškinti — intr. šnek. atsakyti, atkirsti: Kai tau Jonas atpoškins, akių neturėsi kur dėt Ds. ║ greitai ir garsiai išsakyti: Atpoškino kai žydas poterius Ds. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupoškinti; parpoškinti; pripoškinti; supoškinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpoškinti — tr. Ar, Gs šnek. tiesiai, į akis išsakyti, išrėžti: Aš jai viską išpoškinsiu, tegul tep nemandraus! Alk. Aš jam visą teisybę į akis išpoškinau, tegu žino! Skr. Atsisėdęs, net palto nenusivilkęs, Smilgius išpoškino, kas įvyko J.Dov. poškinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
parpoškinti — tr. šnek. nugaluoti, nuvaryti mušant: Jau tas bernas visai parpoškino kumelaitę Lkš. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupoškinti; parpoškinti; pripoškinti; supoškinti … Dictionary of the Lithuanian Language
poškinti — poškinti, ina, ino 1. intr., tr. daryti, kad poškėtų, kauškinti, tauškinti, paukšėti: Ką jis ten poškina? Dkš. Miške linksmai dainavo strazdai, savo plaktukais poškino geniai J.Dov. Poškino, baladojo dikčiai – mat dirbo V.Kudir. Vyrukas nuvaikė… … Dictionary of the Lithuanian Language
pripoškinti — intr. šnek. prigaminti (daug ko): Prikepė, pripoškino poškotinės Kt. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupoškinti; parpoškinti; pripoškinti; supoškinti … Dictionary of the Lithuanian Language
supoškinti — tr. šnek. 1. sušaudyti: Už bėgimą gal tuos kareivius ir supoškino Gs. 2. sulaužyti: Visai supoškino dviratį Bsg. | refl. tr.: Senis susipoškino šonkaulius Rm. poškinti; atpoškinti; išpoškinti; nupošk … Dictionary of the Lithuanian Language
